Dainuoju Lietuvai ir Ukrainai!

„Laisvė – tai ne tik Dievo žmogui duota malonė,

bet ir didžiulis įsipareigojimas deramai ja naudotis“

(Arkivyskupas metropolitas G. Grušas)

Esame laisvi. Didžiuojamės ir vertiname tai, bet šiandieniniai įvykiai Ukrainoje verčia susimąstyti, kokia gi laisvės kaina. Šią Kovo 11-ąją pagerbti dvi šalis – Lietuvą ir Ukrainą – „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenę sukvietė socialinė-pilietinė akcija „Dainuoju Lietuvai ir Ukrainai!“ – juk daina lydėjo lietuvį nuo seno skausme ir džiaugsme. Progimnazijos direktorė Z. Stripeikienė pasidalino savo prisiminimais, jog būdama maža bijojo karo ir niekada nemanė, kad galėtų būti reali grėsmė. Direktorė pakvietė visus susitelkti ir dainuoti Lietuvai bei Ukrainai, kad dainų žodžiai pasiektų širdis tų, kurie kuria agresiją, kad dainos sušildytų Ukrainos vaikų širdis.

Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvų simbolika pasipuošusius mokinius ir mokytojus iki širdies gelmių sujaudino 6a klasės mokinės ukrainietės Nadios Lukashevskos daina, atlikta gimtąja kalba. Nadia Lietuvoje gyvena jau šešerius metus ir, kaip teigia pati, čia jai jauku, saugu ir gera. Šiandien mergaitė savo mintimis su Ukrainoje gyvenančiais pažįstamais ir giminaičiais. Nadia savo daina norėjo perduoti didžiausią savo norą, kad visi gyventume taikiai.

Vienybė – mūsų stiprybė, kartu galime džiaugtis, švęsti, o daina gali tapti geriausia jausmų išraiška. Kiekviena progimnazijos klasė dainavo Lietuvai ir Ukrainai. Dainų žodžiai kalbėjo patys, šiandien kai kurios eilutės įgavo naują prasmę: „Išsaugot reik rudens begarsę tylumą / Be bombų švilpesio, kraujuotų pelenų“. Renginį vainikavo bendra daina – V. Bareikio „Aš esu vėliava“: „Esu aš vėliava – geltona, žalia, raudona/ Geltona – auksas, saulė, o žalia – žolė/ Raudona mano viduje – užviręs kraujas/ Ir mano akys pasiryžę nugalėt“.

Daina nuo senų laikų vienijo žmones, lydėjo kovoje už laisvę ir šventėse. „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė viliasi, kad jų dainos pasieks ir tuos, kuriems šiandien liūdna, neramu. Kovo 11-oji mums primena, jog laisvė – atsakomybė ir pareiga. Jau daugiau nei 30 metų kūrenasi laisvės ugnis, bet turime nepamiršti nuolat ją kurstyti savo darbais ir žodžiais.

Džiaukimės ir didžiuokimės – mes esame laisvi ir tikėkime – Ukraina bus laisva...

___________________________

Įrašo autorius:
Izolda Pakalnienė
Lietuvių kalbos mokytoja