Jau seniai įprasta, kad gruodžio mėnesį visa „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė gyvena kalėdinio spektaklio nuotaikomis. Šiais metais 5–8 klasių mokiniai žiūrovus pakvietė į muzikinę pasaką „Mylėti taip paprasta“.

Tai improvizacija pasakos „Bremeno muzikantai“ motyvais. Veiksmas vyksta poliarizuotų stiklų karalystėje, kur kiekviena diena pradedama ne nuo rytinio kavos puodelio ir ne nuo sveikatą stiprinančios mankštos, o itin kruopščiai tarnaitėms (vaidina 5a, 5b klasių mergaitės) blizginant langų stiklus, kad pasaulis būtų matomas kuo aiškiau ir kuo ryškiau. Šitos šalies karalius su karaliene nori, kad jų sūnus karaliūnas Filipas (7b klasės mokinys Armandas Stravinskas) vestų Bremeno šalies princesę. Tačiau karaliūnas mielai žvalgosi į ne vieną dvare viešinčią didiko dukterį. Tada tėvas ryžtingai liepia sūnui susiruošti į kelionę ir, smagiai šokant jūreiviams – penktokams berniukams, visi jau laive. Juo plaukę muzikantai pirmieji išvysta pirklių bei amatininkų miesto bokštus ir atsiduria tarp miestelėnų. Visiems šokant klajojantis artistas (7a klasės mokinys Matas Žeromskis) pamato Bremeno karalystės princesę Gertrūdą (vaidina Monika Aleknavičiūtė), abu pamilsta vienas kitą, nenori skirtis. Tačiau scenoje pasirodo karalius su šiuolaikinės saugos firmos sargybiniais (8b klasės artistai) ir išveda princesę. Laimei, netrukus į sceną įskrieja temperamentingieji čigonai (8a klasės mokiniai), kurių baronas (Domantas Ramūnas) meilės vardan sudaro suokalbį su muzikantu ir padeda pelnyti karaliaus malonę. Taip Gertrūda ir muzikantas, kuriam neberūpi kiti miestai ir kitos merginos, palaiminti karaliaus, jau kartu, todėl be galo laimingi. Patenkintas ir karaliūnas Filipas, visada svajojęs apie keliaujančio artisto gyvenimą, kuriam niekados kelionės nepakeis turtingų pilių vilionės. Kaip įprasta pasakoje, o juo labiau kalėdiniame vaidinime, triumfavo meilė, juk mylėti širdimi taip paprasta.

Labai prasmingai pasakos idėją savo sveikinime pratęsė mokyklos direktorė Zina Stripeikienė, kuri pabrėžė, kad į jos širdį jau atėjo Kalėdos, gal todėl, kad taip gražiai pasnigo, gal todėl, kad mokyklos mokiniai inscenizavo jos mėgstamiausią vaikystės pasaką , gal todėl, kad vaikai sukūrė dar vieną stebuklą. Kaip visada buvo padėkota spektaklio režisierei, statytojai mokytojai Jolantai Švėgždienei, šokio mokytojai Astai Saikauskienei, klasių vadovėms. Kaip visada salėje ilgai nesisklaidė stebuklinga džiugesio, pasididžiavimo savo spektakliu dvasia. Kaip visada ilgai ir nuoširdžiai plojo žiūrovai – visų 5–8 klasių mokinių – mažųjų artistų tėveliai. Tai buvo dar vienas gražus mokyklos, netrukus švęsiančios 25 metų jubiliejų, veiklos puslapis.

___________________________

Įrašo autorius:
Liucija Lašinienė
Lietuvių kalbos mokytoja