Patirtinis mokymas – neatsiejama šiuolaikinio ugdymo dalis. Atrodytų, kad tokį mokymo būdą galime taikyti tik gamtos mokslų pamokose. Tačiau įsitikinome, kad patirtinio mokymo strategijos gali būti sėkmingai taikomos ir  logopedinėse pratybose. Tiek dirbant gyvai, tiek ir nuotoliniu būdu.

Pati geriausia vieta vesti patirtinio mokymo logopedines pratybas – mokyklos kiemas. Čia visada kas nors vyksta, galime ne tik stebėti, bet ir kalbėti apie tai, ką matome, kas dedasi aplinkui. Tada galime atlikti įvairias užduotis: pavyzdžiui, mokiniai gali pasakyti arba parašyti, kas ką kieme veikia (pvz.: mašina važiuoja, vyras skuba, Tomas bėga), veiksmažodžiams parinkti tinkamus daiktavardžius, apibūdinti kieme rastus daiktus (pvz.: medis aukštas, suoliukas medinis, akmuo sunkus), būdvardžiams parinkti daiktavardžius suderinant juos gimine, skaičiumi, mokytis sudaryti pilnus, gramatiškai taisyklingus sakinius ir t.t.

Vesdami pratybas kieme puikiai galime mokytis, tikslinti prielinksnių supratimą ir vartojimą: rašyti sakinius su prielinksniais apie tai, ką padarė draugas ar pats mokinys; mokytis vartoti pirmo ar trečio asmens veiksmažodžius (pvz.: Rūta šoka per suoliuką. Aš bėgu aplink medį.). Taip pat mokomės suprasti ir atlikti veiksmus pagal pateiktas instrukcijas. Mokiniams reikia atidžiai stebėti ir įvertinti, ar draugas teisingai suprato instrukciją, ar teisingai atliko veiksmus pagal ją. Tai tik keletas mokyklos kieme organizuojamų logopedinių pratybų pavyzdžių.

Dažnai užduodamas mokinių klausimas „ar eisime į kiemą?“ leidžia mums spręsti apie tai, kad tokios pratybos vaikams ne tik naudingos, bet ir įdomios.

Atvėsus orams grįžtame dirbti į klases. Nors veiksmų laisvę šie tiek riboja kabineto sienos, bet naudodami įvairius žaidimus, žaislus galime įtvirtinti prielinksnių vartojimą, mokytis suprasti ir vartoti priešdėlinius veiksmažodžius, prieveiksmius, sudaryti pilnus sakinius, mokytis pasakoti. Vaikams smagu „vaidinti“ prielinksnius, priešdėlinius veiksmažodžius, prieveiksmius, nufotografuoti atliekamus veiksmus, vėliau visiems kartu juos aptarti. Netgi galime susikurti improvizuotą virtuvę: iš turimų produktų gaminti sumuštinius ir pasakoti apie tai, kaip gaminame, o galiausia – paragauti. Vaikai tokiu būdu ne tik mokosi taisyklingai kalbėti, bet ir susipažįsta su naujais skoniais, maisto produktais, prieskoniais. Naujos patirtys skatina kalbėti, turtinti žodyną, dalintis įspūdžiais.

Daugeliui logopedines pratybas lankančių vaikų labai sunku suprasti daiktų savybes: kas yra kietas, žemas, platus, rūgštus. Todėl pratybų metu teko matuoti suolus, žingsnius, savo ūgį, imituoti sraunius upelius, gilius ir seklius ežerus, ragauti įvairius produktus, barstyti, maišyti, tirpinti... Tokių pratybų ciklas vaikams labai patinka. Tačiau praėjusį pavasarį „susidūrėme“ su nuotoliniu mokymu. Todėl tokios pratybos persikėlė į vaikų namus. Mums, logopedėms, teko sugalvoti, kaip galima atskleisti daiktų skonines, tekstūros ir kitas savybes „per kompiuterio ekraną“. O vaikai turėjo dairytis po savo namus, keliauti į virtuves. Tikimės, kad vaikams buvo smagu žiūrėti gautus vaizdo įrašus, ieškoti produktų, atitinkančių tam tikras savybes. Sulaukėme labai įdomių nuotraukų su atliktų užduočių atsakymais.

Teigiamų emocijų sukelia pratybos, kai kartu dirba dviejų grupių mokiniai ir pratybas kartu veda abi logopedės. Atsiranda ir papildomas stimulas užduotis atlikti gerai, teigiamai pasirodyti prieš kitos grupės draugus.

Taigi manome, kad patirtinio mokymo strategijos gali būti labai įvairiai pritaikomos logopedinėse pratybose. Tokios veiklos patinka mokiniams, juos įtraukia, skatina kalbėti, bendrauti, padeda geriau suprasti kitų kalbą ir žodines instrukcijas, atskirų žodžių reikšmes. Taip mokytis yra smagu ne tik vaikams, bet ir logopedėms, ieškančioms naujų, patrauklių ir veiksmingų būdų mokinių kalbai ugdyti.

 Logopedės Dalia Gudienė ir Džiuginta Kropienė

___________________________

Įrašo autorius:
Dalia Gudienė
Logopedė