Netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka kaip aktyvaus mokymosi pavyzdys

Sausio 8 dieną 6a ir 6b klasių mokiniams buvo organizuota netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka, paremta literatūrinio detektyvo principu. Ši pamoka buvo suplanuota kaip metodinės veiklos dalis, siekiant pademonstruoti aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo galimybes ugdant mokinių skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos gebėjimus.

Pamokos tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams per patyriminę ir probleminę veiklą gilinti teksto suvokimo gebėjimus, ugdyti kritinį mąstymą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Siekiant šio tikslo, buvo iškelti šie uždaviniai: skatinti mokinių aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą, ugdyti gebėjimą dirbti grupėse, mokyti analizuoti literatūrinį tekstą, atrinkti esminę informaciją, daryti pagrįstas išvadas ir jas argumentuotai pristatyti.

Pamokos metu buvo taikomi įvairūs aktyvieji mokymo metodai: darbas grupėse, probleminis mokymas, tiriamoji veikla, diskusija ir refleksija. Mokiniai buvo suskirstyti į nedideles grupes, kurių kiekviena gavo atskirą „bylą“ – struktūruotą užduočių rinkinį, paremtą literatūriniu tekstu. Grupėse mokiniai analizavo pateiktą medžiagą, formulavo hipotezes, ieškojo atsakymų į probleminius klausimus ir argumentavo savo sprendimus, remdamiesi tekstu.

Pamoka buvo organizuota vadovaujantis patyriminio mokymosi ir mokinio aktyvaus vaidmens principais. Mokytojas atliko fasilitatoriaus vaidmenį – stebėjo mokinių darbą, teikė kryptingą pagalbą, skatino diskusiją ir refleksiją. Toks pamokos organizavimas sudarė galimybę kiekvienam mokiniui aktyviai įsitraukti į veiklą ir prisiimti atsakomybę už bendrą grupės rezultatą.

Pamokos pabaigoje vyko rezultatų pristatymas ir refleksija. Mokiniai aptarė sprendimo eigą, įvardijo sunkumus, pasidalijo atradimais ir įsivertino savo bei grupės darbą. Pasiektas rezultatas parodė, kad mokiniai geba savarankiškai analizuoti literatūrinį tekstą, taikyti skaitymo strategijas, pagrįsti savo nuomonę ir konstruktyviai bendradarbiauti.

Vadovaujantis atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, pamokoje buvo kryptingai ugdomos šios kompetencijos:

Kūrybiškumo kompetencija – sprendė netradicines užduotis, ieškojo originalių sprendimų ir interpretacijų.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – mokėsi dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, gerbti kitų nuomonę;

Komunikavimo kompetencija – dalyvavo diskusijose, argumentavo savo nuomonę, pristatė darbo rezultatus;

Pažinimo kompetencija – mokiniai analizavo tekstą, kėlė klausimus, darė išvadas ir taikė turimas žinias naujose situacijose;

Apibendrinant galima teigti, kad netradicinė literatūrinio detektyvo forma sudarė palankias sąlygas mokinių motyvacijai stiprinti, skatino aktyvų mokymąsi ir gilesnį teksto suvokimą. Ši pamoka gali būti vertinama kaip sėkmingas metodinis pavyzdys, atskleidžiantis, kaip integruojant aktyviuosius mokymo metodus galima efektyviai ugdyti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose.