2a klasės edukacinis užsiėmimas Radviliškių kaimo kepykloje

Lapkričio 23 d. 2a klasės mokiniai vyko į Radviliškių kaimo kepyklą. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai susipažino su senaisiais darbo įrankiais: grūdų kuliamąja – spragilu, grūdų malimo įrankiu – akmeninėmis girnomis, miltų sijojimo įrankiu ir t.t. Mokiniai turėjo galimybę ne tik stebėti duonos „gimimo“ procesą, bet ir patys susiformuoti savo duonos kepalėlį. Kol duona kepė, vaikai susipažino su ilgu duonos keliu, pavaizduotu sodyboje pastatytame skulptūrų ansamblyje, vaizduojančiame visus darbus, kol duonelė pasiekia stalą, klausėsi pasakos apie Vilką, kuris nepanoro kepti duonos, minė mįsles apie duoną, klausėsi pasakojimų apie valstiečių buityje gyvenusias duonos tradicijas, papročius ir ritualus. Grįžę į mokyklą, vaikai spėjo, kiek galėtų sverti iškeptas duonos kepaliukas. Vėliau kepaliukus pasvėrė, parsinešę namo kartu su savo artimaisiais skaniai suvalgė.

Mokytojos Vida ir Rasa

2a klasės mokinių įspūdžiai iš išvykos į Radviliškių kaimo kepyklą

Vaikams labai patiko išvyka,  atidžiai klausėsi pasakojimo apie duonos kelią.

Ignas: „Pati skaniausia duona, kurią esu valgęs“. O kodėl skaniausia? „Nes pats kepiau.“

Orinta: „Reikia visada nešiotis su savimi šventintos Agotos duonos, nes ji apsaugo nuo įvairių nelaimių.“

Jonas: „Man patiko toks posakis - Duoną reikia tol minkyti, kol sienos aprasos. Tai reiškia, kad reikia taip minkyti, kad net ant kaktos prakaitas atsirastų.“

Jokūbas B.: „Įsidėmėjau, kad mūsų duonos pavadinimas – „Petronėlės duona“. Buvo tokia močiutė Petronėlė, ji pasidalino savo duonos receptu. Šią duoną kepa ant ąžuolo, klevo lapų.“